Automobilis dvejoja spaudžiant akceleratorių: pirmiausia pigiausios priežastys

Spaudi akceleratorių, o automobilis neatsako taip, kaip turėtų: dvejoja, spjaudosi arba jaučiasi taip, lyg vilktų priekabą. Šiam nusiskundimui dažnai išrašoma per didelė sąmata, nes „nėra galios“ skamba grėsmingai, o dalys, kurių žmonės labiausiai bijo — kuro siurblys, turbina, pavarų dėžė, katalizatorius — iš tiesų yra brangios. Tačiau dažniausios priežastys yra pigesnės, ir vienas nemokamas stebėjimas iškart susiaurina paiešką. Šis vadovas skirtas varikliui, kuris veikia, bet netraukia; visai užgęstantis variklis ar slystanti pavarų dėžė — jau kitos problemos.

Ką pirmiausia parodo apsukų rodmuo

Kol automobilis dvejoja, žiūrėk į apsukas — tai nemokamai atskiria pigias priežastis nuo brangių. Jei apsukos kyla, o greitis atsilieka, variklis galią gamina, tik transmisija jos iki galo neperduoda. Jei apsukos nekyla, varikliui tiesiog trūksta oro, kuro ar kibirkšties — o tai pigesnė sąrašo pusė.

• Apsukos kyla, greitis neatsiliepia: pavarų dėžės slydimas — tam yra atskiras vadovas.
• Apsukos nekyla, variklis skamba silpnai: ribotas oro ar kuro tiekimas — filtras, daviklis, vakuumo nuotėkis, kuro tiekimas arba užsikimšęs išmetimas.
• Trūkčioja pastebimais smūgiais esant apkrovai: degimo praleidimas. Jei tuo metu mirksi variklio patikros lemputė, nesudegę degalai jau pasiekia katalizatorių — sumažink apkrovą ir vežk į servisą, o ne spausk toliau.
• Atsirado iš karto po kito remonto: įtark dalį, kuri buvo nuimta ir grąžinta atgal tos operacijos metu — nukritusią kištuko jungtį ar neužfiksuotą žarnelę.

Simptomai, kuriuos verta patvirtinti

Savininkai tai dažniausiai apibūdina taip: paspaudus pedalą variklio garsas pakyla, bet greitis neauga, ir blogiausia būna tada, kai varikliui tenka dirbti — pajudant iš vietos, važiuojant į kalną, lenkiant, esant pilnam krūviui. Lengvai spaudžiant pedalą viskas dažnai atrodo normaliai, todėl su tuo taikstomasi mėnesius.

• Dvejojimas ar trumpalaikis galios dingimas pačioje pedalo paspaudimo pradžioje
• Spjaudymasis ar trūkčiojantis greičio šokinėjimas važiuojant tolygiai į kalną
• Aiškiai blogiau esant apkrovai: važiuojant į kalną, pilnai pakrautam ar aukšta pavara
• Trūkčiojimas smūgiais, o ne tolygus galios kritimas

Tikėtinos priežastys, surikiuotos

Tokia tvarka verta eiti — pirmiausia pigiausia ir lengviausiai pasiekiama, ne todėl, kad tai išmatuotas dažnumo sąrašas. Oro ir mišinio matavimo gedimai eina pirmi todėl, kad juos greita patikrinti ir dažnai nemokama atmesti, o ne todėl, kad dvejojimą tikrai sukelia būtent jie.

1. Užsikimšęs oro filtras. Pigiausias dalykas iš viso sąrašo ir greičiausiai patikrinamas: užsikišęs filtras varikliui neduoda pakankamai oro.
2. Nešvarus oro srauto daviklis, suodžiais apkibusi droselinė sklendė arba suodžių nuosėdos ant įsiurbimo vožtuvų. Oro srauto daviklis pasako varikliui, kiek oro atėjo; kai jo rodmenys „nuslysta“, kartu nuslysta ir kuro dozavimas. Suodžiai daro tą patį mechaniškai, o su tiesioginiu įpurškimu jų susikaupia greičiau.
3. Vakuumo nuotėkis, praleidžiantis neišmatuotą orą. Oras, patenkantis po daviklio, niekada nesuskaičiuojamas, todėl mišinys labiausiai suliesėja tuščiąja eiga ir pirmą kartą spaudžiant pedalą, o didėjant oro srautui poveikis „ištirpsta“: spurdėjimas pajudant iš vietos, o ne silpimas dideliu greičiu. Įtrūkusios įsiurbimo žarnelės, sudūlėjusi stabdžių stiprintuvo žarna, pratekanti kolektoriaus tarpinė arba po neseniai atlikto remonto netvarkingai atgal sumontuotas sandariklis.
4. Susidėvėjęs uždegimas — žvakės, ritės ar laidai. Susidėvėjusios žvakės tuščiąja eiga dažnai veikia visiškai normaliai, o „pralūžta“ tik esant didesniam cilindro slėgiui greitėjant, todėl tuščiąja eiga niekas neišryškėja.
5. Kuro tiekimas neatlaiko krūvio. Užsikimšęs filtras, jei jis keičiamas atskirai, arba siurblys, kuris tuščiąja eiga slėgį laiko, bet neišlaiko esant paklausai. Jei dvejojimas ryškėja, kai bake lieka mažai kuro, priežastis greičiausiai čia: esant mažam kuro kiekiui bake, kuras apkrovos metu nutolsta nuo čiulpimo angos, todėl kaip tik tada, kai poreikis didžiausias, siurblys ima semti garus. Nuolat važinėjant su mažu kuro likučiu taip pat trumpėja siurblio tarnavimo laikas, nes aplink jį esantis kuras nuneša šilumą.
6. Ribotas išmetimas ar gendantis katalizatorius. Užsikimšimas apriboja apsukas ir tik blogėja jam įkaistant. Brangu, todėl tai turi parodyti matavimas, o ne spėjimas.
7. Turbinos ar pripūtimo sistemos gedimai: oro nuotėkis pripūtimo magistralėje, užstrigęs turbo slėgio reguliavimo vožtuvas arba gedimas, dėl kurio variklis perėjo į ribotos galios (avarinį) režimą. Tam tinka atvejis, kai galia sumažėja staiga, o ne palaipsniui silpsta.

Diagnostikos žingsniai (nustatyta tvarka)

Eik per šį sąrašą ir sustok, kai tik kažkas atkuria arba paaiškina gedimą. Pirmieji trys žingsniai nekainuoja nieko, išskyrus diagnostikos skaitytuvą, ir dažnai viską paaiškina dar prieš perkant bet kokią dalį. Kiekvienas vėlesnis žingsnis patvirtina vieną konkrečią priežastį.

1. Nuskaityk klaidų kodus, įskaitant įrašytus ir laukiančius (pending). „Freeze frame“ duomenys užfiksuoja apkrovą ir apsukas tuo momentu, kai atsirado gedimas. Net jei kodų visai nėra, tai irgi naudinga informacija — įtarimas krypsta į mechaninį ribojimą.
2. Sąmoningai pakartok apsukų stebėjimo testą. Saugiame, ramiame kelyje vidutiniškai pagreitėk aukšta pavara ir stebėk, ar apsukos kyla greičiau nei kelio greitis.
3. Atidaryk oro filtro dėžę ir apžiūrėk filtrą. Pakelk jį prieš šviesą. Jei šviesa vos prasiskverbia, radai ką verta sutvarkyti pirmiausia.
4. Patikrink degalų korekcijas tuščiąja eiga ir tolygiai važiuojant. Gerokai teigiamos korekcijos rodo, kad varikliui trūksta kuro arba jis traukia neišmatuotą orą. Didelė korekcija tuščiąja eiga, kuri tolygiai važiuojant sumažėja, rodo vakuumo nuotėkį, nes pastovaus dydžio nuotėkis mažiau reikšmingas, kai oro srautas didesnis.
5. Apžiūrėk ir paklausyk, ar nėra neišmatuoto oro patekimo. Patikrink kiekvieną žarnelę tarp oro srauto daviklio ir variklio, karterio dujų vėdinimo sistemą, stabdžių stiprintuvo žarną ir viską, kas buvo nuimta bei grąžinta atgal per paskutinį remontą. Dūmų testas randa tai, ko nepastebi apžiūra.
6. Patikrink uždegimą, jei į tai rodo praleidimo kodas ar trūkčiojimo pobūdis: žvakių būklę ir tarpelį, ričių kontaktus, ir ar praleidimas „persikelia“ kartu su rite, sukeista su kaimyninio cilindro rite.
7. Išmatuok kuro slėgį esant apkrovai, ne tuščiąja eiga. Nusilpęs siurblys dažnai tuščiąja eiga rodo normalią specifikaciją, o „krenta“ tik kai iš jo reikalaujama didesnio debito, todėl vien tuščiosios eigos rodmuo tave apgaus.
8. Tik tada tikrink išmetimo sistemos ribojimą — per kolektoriaus vakuumą arba priešslėgio matavimą. Sveikas variklis tuščiąja eiga laiko pastovų kolektoriaus vakuumą; rodmuo, kuris krenta laikant apsukas aukščiau, ir yra tas rezultatas, į kurį reikia reaguoti.

Kiek turėtų kainuoti sąžiningas remontas

Pigiausiame gale filtras ar įtrūkusi žarnelė yra nebrangios dalys, daviklio ar droselinės sklendės valymas — daugiausia darbo kaina, o žvakės — įprastas techninis aptarnavimas. Vakuumo nuotėkis paprastai yra žarnelė ar tarpinė, o ne kažkas rimtesnio konstrukcijoje.

Brangusis galas yra iš tiesų brangus — kuro siurblys, katalizatorius, turbinos remontas, pavarų dėžė — ir būtent todėl aukščiau nurodyta tvarka tokia svarbi. Prieš patvirtindamas bet kurį iš šių darbų, paklausk, kas buvo išmatuota, o ne įtarta: kuro slėgis esant apkrovai, priešslėgio reikšmė, korekcijų rodmenys. Sąmata, kurioje įvardyta brangi dalis be jokio matavimo, yra tik spėjimas.

Svarbiausia

Kol automobilis dvejoja, stebėk apsukas: jei jos kyla, o greitis ne, kaltas pavarų perdavimas; jei apsukos nekyla, varikliui trūksta oro, kuro ar kibirkšties — ir prieš kam nors pasiūlant siurblį, katalizatorių ar pavarų dėžę, patikrink filtrą, oro srauto daviklį ir vakuumo žarneles.